Karuselė (Jenny, Jenni, Catmill)
Jenny – milžiniška karuselė, kurioje bėga pririštas šuo. Ji laikoma pranašesne už bėgtakį – natūralus paviršius, realesnė eiga. Jenny sudaro didelė (apie 3 m ilgio) metalinė kartis-ranka, maždaug metro aukščio, su centrine ašimi, palaikančia lygiagretumą su žeme. Vienos karties gale reikia įtaisyti vietą, kur bus galima pritvirtinti šunį ir pakabinti žaislą taip, kad tas jo negalėtų pasiekti, tačiau matytų ir norėtų vytis. Priešingame gale esanti atsvara palaiko pusiausvyrą. Šuo vejasi prieš jį esantį masalą dideliu ratu. Kai kurie šunys šį treniruoklį taip mėgsta, kad laksto jame ir be jokio masalo. Senesniais laikais vietoj žaislo kabindavo narvelį su kate, meškėnu, oposumu ar žiurke. Narvo gyvūnai paprastai būdavo pripratinti prie savo vaidmens ir jame ramiai miegodavo. Dabar ši praktika laikoma žiauria ir nereikalinga.
Pagrindas, kuriuo bėga šuo, turėtų būti patogus, pvz., purvas, tvirtas ir lygus (kadangi įsilėkus ir staiga stabdant galimos pečių traumos, kai kur takas daromas kiek pasviręs, kad įsilėkęs šuo bėgtų pasvirusia dalimi, o tempui lėtėjant – plokščiąją). Jenny turi būti padarytas taip, kad vieną dieną šunį būtų galima paleisti viena kryptimi, kitą – priešinga.
Dauguma pitbulterjerų taip nori dirbti, kad bėga net tuščioje „karuselėje“. Leiskite šuniui dirbti visu pajėgumu, stebėkite kada jis lekia iš visų jėgų, kada – risčia, viską žymėkitės. Jei šuns grobio persekiojimo instinktai kiek silpnesni, treniruotę reikia baigti kol jis dar neprarado susidomėjimo.