Wall Climbing – lipimo siena – treniruotės, kaip ir šuolių į aukštį atveju, pradedamos kai šuo pilnai subrendęs ir neturi antsvorio. Šunys sienon lipa viliojami įvairiais daiktais, tačiau optimaliausias variantas – palyginti nebrangi ir ilgalaikė džiutinė pelė. Ši rungtis geriausiai sekasi šunims su aukštu grobio draivu, tačiau gebantiems pakankamai susikaupti ir nesiblaškyti.
Lipimo siena – daugiau ar mažiau status paviršius, padengtas neslidžia medžiaga (kilimas, guma ir pan.). Priklausomai nuo paviršiaus skirsis aukštis, į kurį lipa šuo – jei ruošiamasi varžyboms, kuriose Wall Climbingo rungtyje šunys įveikia daugiau kaip 3 m, darbas su „slidesne“, paprastu kilimu dengta siena gali nepasiteisinti.
Pirmiems bandymams paprastai naudojama pasvirusi siena. Geriau, kad treniruočių metu daiktas, į kurį lipdamas šuo įsikąs, būtų patikimai pritvirtintas – kitu atveju sugriebęs „grobį“ gyvūnas trenksis žemėn, gali susižaloti kojas ar nugarą… Taip pat gyvūną teks gaudyti nesėkimingų lipimų atvejais (arba naudojant ADBA Top Dog varžyboms skirtą pelę, kuri atsikabina pati). Kadangi gyvūną sunku paleidinėti, gaudyti, saugiai nuleisti ant žemės ir saugoti nuo susižalojimo, geriausia, kad šiose treniruotėse dalyvautų bent pora žmonių.
Vietoj sienos dažnas treniruotėms renkasi medžius. Geriau rinktis turinčius platesnį kamieną – dirbant ant siauresnių ir ypač turinčių gruoblėtesnę žievę, kyla tikimybė, kad nesėkmės atveju šuo šliauš žemyn apsikabinęs kamieną ir apsibrozdins vidines kojų puses, krūtinės – pilvo sritį, lytinius organus, nusilauš nagus.