Kalbant trumpai drūtai, „šitie šunys tiesiog neperšaunami“. Ligai ar sužalojimams juos įveikti sunku. Selektyvus pitbulterjerų veisimo procesas tęsėsi šmtmečius ir sukūrė itin atsparų, kietą gyvūną. Garsus rašytojas ir humoristas James Thurber, atsimindamas savo vaikystės augintinį pitbulterjerą, pasakojo, kad jis buvo praktiškai nesunaikinamas ir atlaikė daugybę nelaimingų atsitikimų, kurie bet kuriai kitai veislei būtų pasibaigę mirtimi. Žinoma, sveikesni tie gyvūnai, kurie karta iš kartos veisimai darbui ar sportui. Tačiau daugėja šunų, turinčių polinkį į odos problemas.
Bet kokiu atveju, jei ieškote grynaveislio pitbulterjero, rekomenduoju šunį įsigyti iš asmens, kuris gali užtikrinti, kad abu jo tėvai sportuoja (ir laimi varžybose, kas rodo, kad jų tiek fizinės savybės, tiek psichika pakankamai geri, kad atlaikytų spaudimą ir išorinius trikdžius) bei įrodyti, kad jiems buvo atlikti sveikatos tyrimai (pagrindas – klubo sąnarių displazijos ir širdies tyrimai, taip pat nepakenktų genetiniai – ataksijos (mutacijų dažnis tarp pitbulterjerų nežinomas, tačiau jie artimai susiję su stafais, tarp kurių net apie 50 proc. šunų gali būti nešiotojai, o 2,2 proc. – paveikti), degeneracinės mielopatijos (11.3% proc. pitbulterjerų yra DM mutacijos nešiotojai), progresuojančios tinklainės atrofijos (abiejų tipų muacijų paplitimas veislėje nežinomas).