UKC amerikiečių pitbulterjero standartas
Oficialus UKC standartas, parengtas 1978 m., peržiūrėtas 2012 m. gruodžio 1.
Šio veislės standarto tikslai ir paskirtis įtraukia: pateikti gaires veisėjams, norintiems išlaikyti ir pagerinti veislės kokybę; panašiai tobulinti šią veislę visame pasaulyje; veikti kaip pagalbinė priemonė parodų teisėjams.
Veisėjai ir teisėjai privalo vengti bet kokių perdėtų savybių, kurios kenkia veislės sveikatai, gerovei, esmei ir pagrįstumui ir turi atsakingai pastebėti nepageidautinas savybes.
Amerikiečių pitbultejeras turi ilgą istoriją ir yra fiziškai aktyvi, raumeninga, labai judri veislė, tipą išlaikiusi daugiau kaip 150 metų. Bet koks nukrypimas nuo šių savybių turi būti vertinamas kaip trūkumas, o tai vertinama atžvengiant į jo laipsnį ir poveikį šuns sveikatai, gerovei bei gebėjimui atlikti tradicinius darbus. Kokybė niekada negali būti aukojama dėl dydžio. Labai aiškiai parodoma, kad kryžminimas su kitomis veislėmis negali būti toleruojamas. UKC negali toleruoti perspaustų egzempliorių šios veislės veisimo programoje, ir turi išsaugoti sveikatą ir gyvybingumą, įpareigojant teisėjus skirti pergales tai reprezentuojantiems atstovams.
ISTORIJA
Kažkada XIX amžiuje Anglijoje, Airijoje ir Škotijoje bandant išveisti šunis, kurie iš buldogų paveldėtų atletiškumą ir jėgą, o iš terjerų – geimą, pradėta poruoti buldogus su terjerais. To rezultatas – šuo, turintis visas didžiam kariui reikalingas savybes: stiprumą, nesutramdoma drąsą ir švelnumą su artimaisiais. Imigrantai pasiėmė šiuos buldogų ir terjerų mišrūnus į JAV. Amerikiečių pitbulterjerų talentai neliko nepastebėti fermerių ir rančų savininkų, kurie naudojo šiuo šunis pusiau laukinių galvijų ir meitėlių gaudymui, medžioklei, galvijų varymui ir, žinoma, kaip šeimos kompanionus. Šiomis dienomis amerikiečių pitbulterjerai toliau demonstruoja savo universalumą, sėkmingai konkuruodami paklusnumo, paieškos, vikrumo, svorio tempimo, grožio varžybose.
UKC yra pirmasis klubas, užregistravęs ir pripažinęs amerikiečių pitbulterjerus. UKC įkūrėjas C.Z. Bennett 1898 metais pirmuoju numeriu klube įrašė savo šunį Bennett`s Ring.
BENDRAS APRAŠYMAS
Amerikiečių pitbulterjeras yra vidutinio dydžio, tvirto sudėjimo, trumpaplaukis šuo lygiais, gerai apibrėžtais raumenimis. Ši veislė yra galinga ir atletiška. Kūnas truputį ilgesnis už aukštį, kalės gali būti šiek tiek ilgesnės už šunis. Priekinių kojų ilgis (nuo alkūnės iki pagrindo) maždaug lygus pusei šuns ūgio tie ketera.
Galva vidutinio dydžio, su plačia, plokščia kaukole ir plačiu, giliu snukiu. Ausys nuo mažo iki vidutinio dydžio, aukštai įsodintos, natūralios formos arba kirptos.
Gana trumpa uodega išaugusi žemai, prie pagrindo stora, į galą plonėja.
Amerikiečių pitbulterjerai gali būti visų spalvų ir spalvų schemų, išskyrus marmurinę.
Šioje veislėje atletiškumas susivienija su grakštumu bei judrumu ir niekada neturėtų leist atsirasti griozdiškiems, pernelyg raumeningiems ar smulkiakauliams gyvūnams.
Svarbiausia, amerikiečių pitbulterjeras privalo turėti funkcinį pajėgumą būti sugriebimo šunimi, gebėti laikyti, galynėtis (stumti ir traukti) ir atliekant tokius darbus lengvai kvėpuoti. Svarbiausia šioje veislėje – balansas ir harmonija.
Eliminuotino trūkumai: bet koks neproporcingumas, perdėtos savybės (trumpos kojos, dideli kaulai, masyvi galva ar kūnas), kurie galėtų daryti įtaką darbinėms veislės savybėms.
Diskvalifikacija: vienpusis ar dvipusis kriptorchizmas. Dvarfizmas.
SAVYBĖS
Pitbulterjerą geriausiai apibūdina jėga, patikimumas ir džiaugsmas gyvenimu. Ši veislė trokšta įtikti ir turi daug entuziazmo. Amerikiečių pitbulterjeras yra puikus šeimos kompanionas, jis pasižymi meile vaikams. Kadangi dauguma pitbulterjerų turi didesnį ar mažesnį agresijos, nukreiptos į šunis, lygį, dėl įspūdingų augintinio fizinių savybių savininkas privalo jį rūpestingai socializuoti bei mokinti paklusnumo. Natūralus pitbulterjero judrumas daro jį vienu geriausių alpinistų šunų tarpe, todėl šiam šuniui būtina gera tvora. Amerikiečių pitbulterjeras nėra geriausias pasirinkimas ieškant apsaugos šuns, nes augintinis bus ypatingai draugiškas net su nepažįstamais žmonėmis. Į žmogų nukreipta agresija veislei nebūdinga ir labai nepageidautina. Ši veislė labai gerai dresuojama dėl savo aukšto intelekto ir noro dirbti.
Diskvalifikacija: agresyvumas ar ekstremalus bailumas.
GALVA
Pitbulterjero galva yra unikalus ir svarbus veislės išvaizdos elementas. Ji didelė, plati, sudaro didelės jėgos įspūdį, bet nėra neproporcinga lyginant su kūnu. Žiūrint iš priekio, galva plataus, buko pleišto formos. Kai žiūrima iš šono, kaukolė ir snukis lygiagretūs vienas kitam, pakaktys gerai apibrėžtas, vidutiniškai gilus. Antakių lankai gerai apibrėžti, bet neryškūs. Galva geros formos, joje susipynę jėga, elegancija ir charakteris.
Labai rimtas trūkumas: per didelė, sunki galva.
KAUKOLĖ didelė, plokščia ar truputėlį apvali, gili ir plati tarp ausų. Žiūrint iš viršaus, kaukolė lengvai smailėja pakakčio kryptimi. Yra gili vidurinė vaga, kurios gylis mažėja nuo pakakčio į pakaušį. Skruostų raumenys ryškūs, bet ne raukšlėti. Kai šuo susikoncentravęs, ant kaktos susidaro raukšlės, pitbulterjerui suteikiančios unikalią išraišką.
SNUKIS platus ir gilus, labai nežymiai siaurėja nuo pakakčio į nosį. Snukio ilgis trumpesnis negu kaukolės, jų santykis 2:3. Viršutinė linija tiesi. Apatinis žandikaulis gerai išvystytas, platus, gilus. Lūpos švarios, prigludusios.
Trūkumai: dėl silpno apaitnio žandikaulio pernelyg „aštrus“ ar „suspaustas“ snukis; atvėpusios lūpos; silpnas apatinis žandikaulis.
Labai rimti trūkumai: per trumpas snukis, kuris neleidžia optimaliai kvėpuoti.
DANTYS. Amerikiečių pitbulterjeras turi komplektą tolygiai atskirtų, baltų dantų, sankanda žirklių principo.
Trūkumas: tiesi (replių) sankanda.
Rimti trūkumai: nesankanda arba perkandimas; kreiva burna; dantų trūkumas (netaikoma išmuštiems ar veterinaro pašalintiems dantims).
NOSIS. Didelė, su plačiomis, atviromis šnervėmis. Gali būti bet kokios spalvos.
AKYS vidutinio dydžio, apvalios, įstatytos toli viena nuo kitos, žemai. Visos spalvos priimtinos, išskyrus mėlyną, kuri yra rimtas trūkumas. Trečiasis vokas neturi būti matomas
Rimti trūkumai: išsprogusios akys; nevienodų spalvų akys; mėlynos akys.
AUSYS išaugusios aukštai, natūralios ar kirptos, nė vienoms nesuteikiama pirmenybė. Stačios ar plačios, nukabusios nepageidaujamos.
Diskvalifikacija: vienpusis ar dvipusis kurtumas.
KAKLAS
Kaklas vidutinio ilgio, raumeningas. Į keteros pusę matoma nedidelė arka. Kaklas palaipsniui platėja nuo tos vietos, kur jungiasi prie kaukolės, pečių link. Kaklo oda aptempta, be pagurklio.
Trūkumai: per plonas ar silpnas kaklas; „avies kaklas“; pagurklis.
Labai rimti trūkumai: trumpas, storas kaklas, kuris gali daryti įtaką šuns funkciniams gebėjimams.
PRIEKINĖS GALŪNĖS
PEČIAI ilgi, platūs, raumeningi, gerai atitraukti atgal. Petikaulis maždaug lygus mentikaulio ilgiui ir jungiasi prie to tinkamu kampu. Priekinės kojos stiprios ir raumeningos. Alkūnės priglaustos prie kūno. Žiūrint iš priekio, priekinės kojos pastatytos vidutiniškai plačiai, statmenos į pagrindą. Plaštakos trumpos, galingos, tiesios, lanksčios. Žiūrint iš šono, plaštakos beveik stačios.
Trūkumai: vertikalūs ar pernelyg masyvūs pečiai; alkūnės pasuktos į vidų ar išorę; silpnos plaštakos; priekinės kojos išlinkusios; kojų pirštai pasukti į vidų ar išorę.
Labai rimti trūkumai: priekinės kojos (matuojant nuo alkūnės iki pagrindo) trumpesnės negu pusė ūgio ties ketera. Priekinės kojos taip išlenktos, kad neįmanomas normalus judėjimas.
KŪNAS
Krūtinė gili, gerai užpildyta, vidutinio pločio, dėl ko yra daug vietos širdžiai ir plaučiams, bet ji niekada negali būti platesnė už gylį. Priekinė krūtinės dalis nesitęsia toliau kaip už peties taško. Šonkauliai tęsiasi atgal ir yra gerai prisitvirtinę prie stuburo, formuodami stiprų kūną, besitęsiantį iki alkūnių. Nugara stipri ir tvirta. Viršutinė linija labai lengvai leidžiasi nuo keteros plačios, tvirtos, raumeningos nugaros. Juosmuo trumpas, raumeningas, šiek tiek išlenktas į viršų ties strėnomis, bet siauresnis už krūtinės ląstą ir su vidutiniu pilvu. Strėnos truputį pasvirusios žemyn.
Labai rimti trūkumai: pernelyg masyvus kūnas trukdo darbingumui.
Eliminuotini trūkumai: krūtinė tokia plati, kad trukdo normaliam judėjimui.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS
Užpakalinės galūnės stiprios, raumeningos, saikingai plačios. Pasturgalis gerai užpildo kiekvieną uodegos pusę ir yra gilus nuo dubens iki tarpukojo. Užpakalinių galūnių kaulai, kampai ir raumenynas proporcingi priekinėms galūnėms. Šlaunys gerai išvystytos, su storais, lengvai atskiriamais raumenimis. Žiūrint iš šono, kulnų sąnariai gerai pasvirę, o slėsnos į pagrindą nuleistos statmenai. Žiūrint iš užpakalio, slėsnos tiesios ir lygiagrečios viena su kita.
Trūkumai: siaura užpakalinė dalis; užpakalinė dalis negili nuo dubens į tarpkojį; nepakankamai išvystytas raumenynas; tiesūs ar pernelyg kampuoti kelio sąnariai; karvės kulkšnys („cow hocks”); pjautuvo formos („sickle”) kulkšnys; išlenktos kojos.
PĖDOS
Apvalios, proporcingos šuns dydžiui, gerai išlenktos. Padai kieti, tvirti, su gerai amortizuojančiomis pagalvėlėmis. Pridėtiniai pirštai pašalinti.
Trūkumas: išskėstos pėdos.
UODEGA
Išaugusi kaip natūralus viršutinės linijos tęsinys, plonėja į galą. Kai šuo ramus, uodega laikoma nuleista maždaug iki kulno. Kai šuo juda, uodega laikoma nugaros lygyje. Kai šuo susijaudinęs, uodega gali būti pakelta, vertikalioj pozicijoj („iššūkio poza”), bet niekada negali būti riesta ant nugaros („linksma uodega”).
Trūkumai: ilga uodega (galiukas eina toliau kulnies). Rimtas trūkumas: riesta uodega („linksma uodega”) – nepainioti su iššūkio uodega; laužta uodega. Eliminuotina klaida: trumpinta uodega.
Diskvalifikacija: susukta uodega.
KAILIS
Kailis blizgantis, lygus, prigludęs, saikingai kietas liečiant.
Trūkumai: garbanotas, banguotas, retas kailis.
Diskvalifikacija: ilgas kailis.
SPALVA
Bet kokia spalva ir spalvinės kombinacijos priimtinos, išskyrus marmurinę.
Diskvalifikacija: albinizmas. Marmurinė spalva.
ŪGIS IR SVORIS
Amerikiečių pitbulterjeras turi būti galingas ir judrus; bendras balansas ir teisingos ūgio/svorio proporcijos svarbiau negu faktinis ūgis ir svoris.
Pageidautinas subrendusių geros būklės patinų svoris 35 – 60 svarų (16 – 27 kg), kalių 30 – 50 svarų (13,6 – 22,7 kg).
Naudojami kaip bendra taisyklė ir gairės, pageidautinas aukščio diapazonas subrendusiems patinams yra nuo 18 iki 21 colio (45,7 – 53,3 cm) ties ketera, kalėms – 17 – 20 colių (43,2 – 5038 cm).
Svarbu pažymėti, kad šunys, didesni ar mažesni negu nurodytos svorio ar ūgio ribos, neturėtų būti baudžiami, jeigu nėra neproporcingai dideli ar raumeningi. Labai rimtas trūkumas: Pernelyg dideli ar pernelyg masyvūs šunys ir šunys, kurių ūgis ir/ar svoris yra labai toli nuo to, kas norima siekiant pageidautinos sveikatos, struktūros, judesių ir fizinių gebėjimų.
JUDESIAI
Amerikiečių pitbulterjeras juda smagiai, pasitiki savimi, perteikia įspūdį, kad jis tikisi kiekvieną akimirką pamatyti kažką naujo ir įdomaus. Risnojant eisena lengva, švelni, galinga ir gerai koordinuota, rodo gerą priekį ir varantįjį galą. Judant nugaros linija šiek tiek lankstosi, kas rodo elastingumą. Žiūrint iš bet kurios padėties, kojos nesukamos nei vidun, nei išorėn, pėdos nesikerta ir netrukdo viena kitai. Greičiui didėjant, kojos linkusius nueiti į centrinę balanso liniją.
Trūkumai: kojos nejuda toje pačioje plokštumoje; kojos kertasi per daug priekyje ar gale; galinės kojos juda per arti ar liečiasi; svyruojanti eisena; eidinė; kojų metimas į šonus (“irkluojamieji judesiai”); galinių kojų trukdymas priekinėms, dėl ko šuo verčiamas judėti kampu, o ne tiesia linija; Hackney judesiai (kaip pinčerių, aukštas kojų kėlimas); priekyje trumpesnis žingsnis, dėl ko priekinė galūnė į pagrindą remiasi anksčiau negu galinė.
ELIMINUOTINI TRŪKUMAI
Visi eliminuotini trūkumai yra pakankamai rimti, kad šuo dėl jų negautų jokių apdovanojimų parodoje.
Bet kokia neproporcinga perspausta savybė (trumpos kojos, dideli kaulai, masyvi galva ar masyvus kūnas), kuri trukdo fiziniam aktyvumui ir darbui.
Snukis toks trumpas ir bukas, kad trukdo normaliai kvėpuoti.
Priekinės kojos (matuojant nuo alkūnės iki žemės) trumpesnės negu bendras aukštis ties ketera.
Priekinės kojos taip išlenktos, kad trukdo normaliai judėti.
Krūtinė tokia plati, kad trukdo normaliai judėti.
Nukirpta uodega.
DISKVALIFIKACIJA
Šunys su diskvalifikuotinais trūkumais negali dalyvauti parodose, apie juos turi būti pranešta UKC.
Vienpusis arba dvipusis kriptorchizmas.
Agresyvumas, ekstremalus bailumas.
Albinizmas.
Marmurinė spalva.
Vienpusis ar abipusis kurtumas.
Ilgas kailis.
Dvarfizmas (nykštukizmas).
Susukta uodega.
Pastaba: nors tam tikras agresijos kitiems šunims laipsnis yra būdingas veislei, hendleriai privalo laikytis UKC politikos dėl šunų temperamento UKC renginiuose.
JAV ausų ir uodegos trumpinimas yra teisėtas ir laikomas asmeniniu pasirinkimu. Tačiau kaip tarptautinis registras UKC žino, kad tai draudžiama kai kuriose šalyse. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, UKC mano, kad nė vienas šuo UKC renginiuose neturėtų būti baudžiamas už pilną uodegą ar natūralias ausis.