PAGRINDAI
Fizinė veikla šunims suteikia didelę fizinę ir psichologinę naudą. Bene svarbiausia – laikotarpio, kurį šuo nugyvens sveikai ir aktyviai, pratęsimas. Tiesą sakant, mankštos psichologinis poveikis toks galingas, jog ją galima laikyti psichiką veikiančiu narkotiku. Sportuojančių šunų fizinė kondicija ir širdies – kraujagyslių sistemos funkcijos geresnės negu ramiau gyvenančių, jie patiria ir psichologinę sporto naudą. Reabilitacijos specialistai, dirbantys su šunimis atletais pastebėjo, kad mažiau tikėtina, jog tinkamai kondicionuoti darbiniai šunys kentės nuo traumų. Jeigu tų traumų pasitaiko, jos būna ne tokios sunkios, po jų atsigaunama greičiau. Be to, tokie darbiniai šunys patiria mažiau streso, kas lemia jų ištvermę ir ilgaamžiškumą.
Įsigijus pitbulį atsiveria didelis sporto ir užsiėmimų pasirinkimas. Dėka atletiško kūno, smalsaus proto ir legendinio atkaklumo jie gali pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Labai svarbu išsirinkti sporto šaką arba užsiėmimą, kuris patiktų tiek jums, tiek šuniui. Kai kuriems iš prigimties tam tikri užsiėmimai sekasi geriau, negu kiti. Vienas iš stebinančių dalykų – amerikiečių pitbulterjerų gebėjimas įveikti visus sunkumus. Tačiau faktas, kad ši veislė yra labai tvirta ir lanksti, nesuteikia teisės būti tingiems ir tikėtis, kad šunys įveiks šeimininkų klaidas.
Šuns auginimas nėra raketų mokslas. Yra labai paprasti, laiko patikrinti įpročiai, kurie padės auginti amerikiečių pitbulterjerą. Svarbiausių strategijų, kurių vertėtų imtis sporte, sąrašas:
Treniruokite šunį specialiai sportui. Reikia suprasti tai ką darai. Pratimai turėtų pagerinti šuns širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, o ne didinti raumenis. Aktyviai sportuojančių ar darbinių šunų kondicionavimo programa turi užtikrinti, kad gyvūnas bus geriausiai paruoštas įvairioms veiklos sritims, o galimiems sužalojimams bus užkristas kelias (ar sumažintas jų sunkumas).
Šerkite gyvūną gerai subalansuotu, kokybišku maistu. Viso kūno kuro sistemas užpildyti galite tik šerdami tinkamu maistu bei protingai treniruodami.
Fizinę šuns formą vystykite pamažu. Duokite organizmui laiko, kad tas galėtų prisitaikyti prie streso. Pernelyg uolios treniruotės veda į traumas. Raumenys labiau linkę susižaloti pirmaisiais kondicionavimo etapais. Treniruotė – tai stresas, kurį organizmas turi įveikti. Intensyvus kondicionavimo kursas, kuriam šuo nėra pasiruošęs, sukels žalą ir uždels pažangą. Daug paprasčiau – būti geros formos ištisus metus.
Negalima treniruoti šuns jam sergant ar susižeidus. Tai akivaizdu, tačiau pernelyg dažnai žmonės nekreipia dėmesio į šį patarimų ir iš mažų traumų padaro dideles. Organizmas turi problemų kovodamas su daugiau negu vienu stresu vienu metu. Patyrus traumą, dėmesį reikia atkreipti į šiuos dalykus: – ar šuo gali lengvai judinti sužeistą plotą? Ar jo jėga pakito? Atkurtas normalus judėjimo modelis? Jei į kurį iš šių klausimų atsakėte neigiamai, šuniui reikia reabilitacijos ir poilsio kol trauma išgis, arba modifikuoti „keep`ą“ iki vėl bus galima pradėti normalias treniruotes. Po traumų atsigaunantiems šunims reikia reabilitacijos ir perkvalifikavimo programų, kurias sudaro dvi dalys: reabilitacija, kurios metu šuo grąžinamas į „pet“ lygio aktyvumą, ir vėlesnė reabilitacijos programa, padedanti šunį grąžinti į varžyboms tinkamą būklę.
Paruoškite šunį sunkioms treniruotėms. Raiščiai ir sausgyslės labai lėtai prisitaiko prie pratimų metu keliamo streso. Svarbu iš pradžių kūną paruošti sunkioms treniruotėms – kitaip galėsite kovoti su traumomis.
Treniruočių apimtis ir intensyvumas turi būti cikliški. Tai leidžia organizmui visiškai atsigauti ir atlaikyti sunkias treniruotes. Baziniai „pakrovimo“ ciklai charakterizuojami didele apimtimi ir įvairiu intensyvumu, o „piko“ ciklai – maža apimtimi ir aukštu intensyvumu bei daug poilsio. Piko ciklai siekia išgauti didžiausią efektyvumą. Bazinis ciklas – piko efektyvumo pamatas. Tačiau pikas glai būti išlaikomas trumpą laiko tarpą, dėl ko labai svarbūs abu ciklai.
Nepertreniruokite šuns. Pernelyg daug treniruočių sukelia traumas, o ne tikrą vystymąsi. Adaptacijos prie treniruočių turi vykti pamažu. Atsiminkite, kad šuns negalima kondicionuoti per ilgai. Paprastai tai trunka 1 – 2 mėnesius iki varžybų. Tarp kondicionavimų būtini atsigavimo, ramybės periodai. Nuolat kondicionuojamas šuo “persitemps”, be to, tai pakenks jo sveikatai – riebalų trūkumas organizme neigiamai atsilieps vidaus organams. Jei kurią nors treniruočių dieną šuo bijo eiti dirbti, tai neverskite jo to daryti. Papildoma poilsio diena duos daugiau naudos negu žalos. Jei sekančią dieną šuo vis dar nepasirengęs, parodykite jį veterinarui.
Treniruokite sistemingai. Suplanuokite apytiksles treniruotes. Žinoma, esant nenumatytoms aplinkybėms, turėtumėte galėti jas keisti.
Sukurkite ryšį su šunimi. Ryšys kuria pasitikėjimą. Šuo, pasitikintis savo treneriu, bus pasiryžęs eiti virš galimybių ribos. Kuriant ryšį svarbiausias elementas yra meilė – šuo žino, kada trenerio yra mylimas, geriamas ir vertinamas.
Mokinkitės. Sužinokit viską ką tik galit apie kondicionavimą. Turėsite tapti sporto tyrėju. Tai gali būti svarbiausias mokymo principas. Sužinokite viską, ką galite apie buldogus ir sportą.
Dėmesys turi būti sutelktas ne tik į kelias savaites iki varžybų – svarbu, kaip šuo laikomas ir prižiūrimas visą gyvenimą. Jis turi būti šeriamas subalansuotu, vitaminų ir mineralų nestokojančiu aukštos kokybės ėdalu – geriausiu kokį tik galite įpirkti. Galime net nekalbėti apie geriausius rinkoje įmanomus skiepus. Taip pat šuo turi reguliariai judėti ir būti laikomas tinkamoje, švarioje aplinkoje. Jei tikitės iš šuns aukštų rezultatų, tai ir auginkite jį atitinkamai. Jis turėtų gyventi švariose patalpose, gauti daug gyvenamojo ploto, o ne didžiąją dienos dalį leisti uždarytas narve, voljere ar pririštas prie trumpos grandinės.
Jei šuo netinkamai prižiūrimas, negalime tikėtis per trumpą laiką iš jos išspausti maksimumo. Puikiai žinom, jog kondicionavimo esmė – turėti puikios sveikatos šunį be jokių parazitų, ir čia reikia dirbti ne 8 savaites, o visą šuns gyvenimą. Be to, šuo daug lengviau prisitaiko, kai laikomas kuo arčiau kondicionavimo programos. Ir, be abejo, tada pasiekiamas didžiausias jo potencialas. Ir daugeliu atvejų varžybas jis laimės.
Socializuotas šuo bus visada patikimas. Kuo anksčiau pradėsite augintinį socializuoti, tuo geriau. Socializacija neturėtų sustoti ir šuniui pasiekus tam tikrą amžių. Ji turėtų tęstis visą gyvenimą.
Suteikite šunims dėmesio. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip kiekvienas šuo veikia. Kaip jie juda, kokie jų įpročiai ir t.t. Šunys negali kalbėti, tačiau jų veiksmai pasakys viską, ką turėtumėme žinoti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Pirmasis žingsnis prieš pradedant šuns kūno kondicijos gerinimo programą – išmanyti šuns išvaizdą ir fizinę sveikatą. Vien pažiūrėję į šunį, negalime pasakyti, ar jis turi problemų su klubais, alkūnėmis, sąnariais ar plaučiais. Yra daugybė sveikatos problemų, kurios gali sukelti skausmą, o mes vizualiai jų nepamatysime. Šuo gali atrodyti sveikas ir netgi elgtis taip, lyg nejaustų skausmo, bet tai nereiškia, kad jis neturės displazijos, širdies problemų ar skydliaukės sutrikimų. Turite suprasti, kad prieš pradedant valandų valandas treniruoti šunį, jį privalo įvertinti veterinaras. Būtinai patikrinkite šuns, su kuriuo dirbsite, klubų sąnarius. Klubų sąnarių ar alkūnių problemos sukelia didelius skausmus, tačiau pitbulterjeras sugeba susidoroti su skausmu, ypač jei jis užsidegęs siekia tikslo.
Jei treniruočių metu bus keičiamas šuns racionas, tai reikėtų pradėti daryti vadinamajame „prekeep`e“ – maždaug 1 – 2 savaitės iki treniruočių. Tada šuns maistas pamažu keičiama į darbinę dietą. Šuo palaipsniui gauna pratimų, daug vedžiojamas ir gerai ilsisi. Jei šuns gerai nepažįstat ar neseniai jį nusipirkot, parengiamasis etapas padeda išsiaiškinti jo mėgstamiausias veiklas. Jei šunį auginat nuo mažens, apie jį turėtumėt žinoti viską.
Kondicionavimo programos turi būti pritaikytos atsižvelgiant į konkretų gyvūną – jauniems šunims iki pradedant užsiimti sportu, suaugusiems dirbantiems šunims, tam tikroms sporto šakoms ir šunims, sveikstantiems po traumų ar operacijų. Siekiant sukurti gerą programą, pirmiausia reikia įvertinti šuns struktūrą, suprasti jo stipriąsias ir silpnąsias puses bei darbinio krūvio lygį. Kondicionavimo programa gali skirtis srityse, kurias reikia tobulinti. Kondicionavimas greičiui pabrėžia vienus dalykus, o ištvermei – kitus. Kai nuspręsite, ką norite daryti, turėsite peržiūrėti treniruočių programas.
Tinkamai subalansuota kondicionavimo programa apima jėgos (anaerobinį) lavinimą, orientuotą į priekines bei dubens galūnes ir/ar pagrindinius kūno raumenis, ištvermės (aerobines) treniruotes, propriocepciją ir balansą, pasiruošimą ir atsigavimą bei įgūdžių mokymus. Siekiant išvengti persitreniravimo, programa turi būti subalansuotos trukmės, dažnumo ir intensyvumo. Šuns kondiciją ir nuveiktus darbus būtina registruoti (žymėti užrašuose). Svarbu nepersistengti – visada geriau kiek „nedadirbęs“ šuo, negu perspaustas.
Daugelis savininkų šunis treniruoja pasirinktai sporto šakai, tačiau retas kuris pasirenka mokymo programą, leidžiančią gerinti tikslinę jėgą, ištvermę, pusiausvyrą, kūno suvokimą ir lankstumą. Siekiant padidinti našumą ir sumažinti sužalojimų tikimybę reikia turėti ilgalaikį planą bendrai kondicijai, apimantį visus subalansuoto režimo komponentus.
Daug trenerių su šunimis dirba du kartus dienoje – ryte ir vakare, taip pat maitina juos du kartus (praėjus valandai po kiekvienos treniruotės). Vieni renkasi 30 dienų programas, kiti – 60-ties, o dar kiti – 90-ties. Ilgų keepų privalumas – galima duoti daugiau laiko pailsėti tarp treniruočių. Aukso viduriukas – 45 dienos, iš kurių pirmas 15 tik vaikštoma. Kitos 30 dienų – tikrasis darbas.
Norint pasiekti geriausią genetinį potencialą, šuo turi pakankamai miegoti. Miegas padeda atsigauti šuns kūnui ir papildyti resursus. Tai duoda šviežią, protiškai ir fiziškai pailsėjusį šunį, kuris pasiruošęs visiškai atsiduoti treniruotėms. Aplinka, kurioje kuo mažiau streso ir kurioje šuo jaučiasi saugus, gyvybiškai svarbi tinkam poilsiui. Dažniausiai dauguma trenerių renkasi tokius treniruočių/poilsio režimus: 6:1 arba 3:1.
Jėgos kondicionavimas susijęs su raumenų skaidulomis ir padidins jėgą bei greitį. Aerobinė veikla, kita vertus, skatins ištvermę.
Jėgos lavinimo pratimai pirmiausia yra anaerobiniai. Net dirbant nedideliu intensyvumu, pagrindinis energijos šaltinis bus anaerobinė glikolizė, nors labai nedidelį poveikį daro ir aerobinis metabolizmas. Kokie būna jėgos pratimai? Žmonės gali kilnoti svorius ar mankštintis specialios įrangos pagalba, o šunys kaip svorius dažniausiai naudoja savo kūnus – trumpose distancijose veikiant sprogstamajai raumenų jėgai. Jėga taip pat gali būti vystoma šuniui tempiant objektus ant žemės ar įveikinėjant elastines juostas. Naudinga šunų jėgos pratimus klasifikuoti, atsižvelgiant į tai, kokių kūno dalių jėga bus gerinama – priekinių, dubens galūnių ar pagrindinių kūno raumenų, nors daugelis pratimų lavina daugiau negu vieną sritį. Šie pratimai didiną skeleto raumenų jėgą ir dydį. Tinkamai atliekamos, jėgos treniruotės gali suteikti reikšmingos naudos ir pagerinti bendrą sveikatą bei gerovę. Pagrindinis jėgos treniruočių principas – pasiekti apkrovos maksimumą ir manipuliuoti pratimų tempu (kaip greit pratimas atliekamas) ir tipais, keletą kartų pakartojant tam tikrus pratimus ar jų rinkinį.
Ištvermės pratimai – bet kokia aerobinė veikla – pvz., ilgas bėgimas (paskui dviratį ar bėgtakiu). Gerinant ištvermę labai naudingas ilgų atstumų plaukimas.
Derinti reikia sunkius, sprogstamuosius pratimus su ištvermės lavinimu. Itin sunki veikla – svorio tempimas, Flirtpole, sprintas ir t,t, ištvermės pratimai – darbas bėgtakiu, vedžiojimas. Iš esmės galite bandyti padidinti laiką, kurio metu šuo dirba iš visų jėgų, ir stebėti kaip jis progresuoja kasdien ir savaitėmis – tik išlaikykit tinkamus poilsio laikotarpius. Darbas turi „keliauti” nuo vidutinio sunkumo, truputį ilginant pratimų trukmę, tačiau vis dar geru tempu iki vis mažesnių poilsio pertraukų turinčiomis, pakankamai sunkiomis, bet lengvesnio tempo sesijomis. Pratimų trukmę didinkite taip, kad progresas būtų išlaikytas. Į veiklą turi įeiti ir lengvas darbas – pvz., springpole.
Pratimų pasirinkimas priklauso ir nuo šuns tipo. Pavyzdžiui, jei turit „sprogstamą” šunį („Taisoną“ – stiprų, stambaus sudėjimo), jam skirsit daugiau sprogstamosios jėgos darbų, sprintų tempiant svorį su poilsio intervalais, po to Flirtpole ir t.t. „Taisono” priešingybė – sauso sudėjimo gyvūnas. Toks daugiau lakstys bėgtakiu ar Jenny, dirbs su springpole.
Ištvermės pratimai gali būti atliekami ne mažiau kaip 5 dienas savaitėje kiekvienam pratimui skiriant 30 min. Jėgos pratimai turi trukti 10 – 15 min., ir niekada negali būti daromi kasdien.