Apšilimas
Kad ir kaip mums tai nepatiktų, traumos – visų gyvybės formų, tarp jų ir šunų, gyvenimo dalis. Ir nors neįmanoma išvengti kiekvieno sužalojimo, tačiau dėl tinkamų prevencinių veiksmų jų tikimybė gali sumažėti net ketvirtadaliu. Toji prevencija – tinkamas kondicionavimas ir treniruotės, apšilimai, atsigavimai, tempimo pratimai, reguliari šuns sveikatos patikra bei, jei reikia, palaikomoji priežiūra kaip masažas.
Tyrimais įrodytą, kad žmonių sportininkams apšilimai prieš treniruotę naudingi. Ta pati teorija taikoma ir šunims. Apšilimas būtinas prieš krūvį – tai akivaizdžiai mažina traumų tikimybę, pagerina darbines galimybes, lankstumą ir propriocepciją. Aktyvių raumenų susitraukimų metu padidėja šuns raumenų ir sąnarių temperatūra, kas leidžia platesnį judesių spektrą. Apšilimo dėka padidėja širdies susitraukimų bei kvėpavimo dažnis, pakyla kraujospūdis, tad į raumenis nukeliauja daugiau deguonies ir energijos, nerviniai impulsai keliauja greičiau, sumažėja traumų tikimybė, treniruotė būna produktyvesnė. Tinkamai apšilęs raumuo bus elastingas, atsparus ir reaguoja be traumų.
Daugeliu atvejų prieš rungtį rekomenduojama 5 – 15 min. pavaikščioti ir pabėgioti, o po apšilimo taikyti specifinius aktyvius tempimo pratimus. Į apšilimą reikia įtraukti judesius, kurie bus daromi pratimų metu, tad šunų, užsiimančių skirtinga veikla, apšilimo būdai skirsis. Efektyviausia, jei rungtis prasideda kelių minučių bėgyje po apšilimo. Apšilimas neturėtų būti intensyvus, kad šuo nenuvargtų. Šaltu oru ar ilgai gyvūnui prabuvus uždaroje erdvėje (narve) apšilimas bus ilgesnis, laipsniškesnis. Apšilimo intensyvumas ir trukmė priklauso nuo tokių veiksnių kaip individualus atvejis, patalpa, temperatūra, bet paprastai tam pakanka 10 minučių. Šaltu oru apšilimas gali trukti ilgiau, o karštu – trumpiau ar vykti ne taip intensyviai.
Atsigavimas
Atsigavimas trunka 10 – 20 min. daugiausia jo metu vaikštoma ar lengvai risnojama. „Atvėsimas“ po varžybų toks pat svarbus kaip ir apšilimas. Jis labai naudingas fiziškai, padeda atsigauti psichologiškai, leidžia šuniui pailsėti. Taip pat darbo metu šuns širdis ir kvėpavimo normos pakyla ir turi būti grąžintos kuo arčiau normalių iki kito pratimo. Laikas iki visiško atsigavimo priklauso nuo pratimų rūšies ir intensyvumo, šuns formos, tačiau atvėsimas gali atspindėti apšilimą ir būti sudarytas iš mažo intensyvumo veiklos kaip vaikščiojimas ar bėgiojimas.
Dažnai darbiniai šunys, pvz., padedantys policininkams, prieš veiklą apšilti negali. Tada itin svarbu tinkamas atvėsimas ir atidžiai stebėti ar nėra traumų (tai gali rodyti sustingimas per atsigavimą arba judant po poilsio laikotarpio).
Masažas (trynimas) atliekamas išilgai raumenų. Jį atlikti galima grįžus namo. Masažas padeda raumenims dirbti ilgiau ir efektyviau, gerina kraujo cirkuliaciją, sumažina raumenų įtampą, didina lankstumą, geriną bendrą būklę ir padeda sportuojančiam šuniui pasiekti geresnių rezultatų.
Sportuojantiems šunims tarp varžybų neretai tenka daryti pertraukas. Verta žinoti, kaip jos paveikia kondiciją ir aerobinį šuns pajėgumą. Yra keletas šiuo klausimu atliktų tyrimų su šunimis, tačiau žmonių bei žirgų tyrimai taip pat suteikia daug užuominų.
Vieno tyrimo metu aštuoni Canaan šunys tol treniruoti bėgtakiu, kol esant 10 laipsnių nuolydžiui pasiekdavo 8.7 km/h greitį ir jį išlaikydavo valandą, temperatūrai neviršijant 40 laipsnių ar širdies susitraukimų dažniui neperkopiant 250 ribos. Po šito laukė poilsio narve programa ir po 3 – 5 savaičių visų gebėjimai atlikti pratimą reikšmingai suprastėjo.
Jėga, pasiekta treniruočių metu, pirmas 12 savaičių mažėja minimaliai, o labiausiai prastėja 12 – 31 sav. Tad pratimai, kad ir švelnūs, yra esminis dalykas siekiant palaikyti formą, dėl ko sutrumpės ruošimo prieš varžybas laikas.