Bet kuris šuns šeimininkas turėtų žinoti, kaip nutraukti šunų peštynes. Niekada nepulkite prie dviejų besipešančių augintinių ir nebandykite tempdami už antkaklio jų išskirti. Jei bandysite šitaip padaryti, yra labai didelė rizika, jog jums stipriai įkąs. Žmonės dažnai nesuvokia, kad vidury kovos šunys yra valdomi išgyvenimo instinkto – tai mirties ir gyvybės klausimas. Jei jie jus ir mato, tai tikrai ne kaip mylimą šeimininką. Jei jūs įsiterpiate ir griebiate už antkaklio, tai jie arba iš inercijos jums įkąs, arba palaikys jus dar viena grėsme ir gindamiesi įkąs. Realiai šuo turbūt net nesuvokia, kad kanda jums. Tai galima palyginti su baro muštynėmis. Jei žmogus prieis prie dviejų besimušančių vyriškių ir pradės vieną iš jų tempti pagriebęs už peties, greičiausiai susilauks gero smūgio, be jokių aiškinimųsi, kas ir kodėl jį tempia. Taip yra dėl adrenalino antplūdžio ir suintensyvėjusių instinktų. Gera žinia – pitbulterjerai dažniausiai būna taip susikoncentravę į kitą šunį, kad jūsų nebandys pagauti. Tačiau jei susipešė pitbulterjeras ir kitos veislės šuo, galite “prasileisti” nuo aukos.
Kad kova būtų nutraukta saugiai, reikia bent dviejų žmonių. Iš karto nutraukus kovą ir šunis nutempus atokiau vieną nuo kito, labai svarbu nepaleisti jų, nes šunys vėl gali susipešti. Geriausia peštukus nuvesti į atskiras patalpas.
Yra manančių, kad kovą galima lengvai nutraukti naudojant elektrinius antkaklius. Deja, tai nepadeda. Elektrinis antkaklis šunį tik dar labiau suerzins, padidins adrenalino kiekį kraujyje. Tuo metu jis galvos, kad priešininkas sukelia tą skausmą ir tik dar aršiau puls jį. Elektrinis antkaklis turi būti naudojamas griežtai pagal savo paskirtį, o ne kovoms nutraukti.
Štai keli dalykai, kuriuos turėtumėte gerai įsidėmėti:
Išlikite ramūs –turite atlikti rimtą darbą.
Negaiškite laiko šaukdami ant šunų – vargu ar tai padės.
Jeigu kuris nors iš šunų pagavo priešininką, jokiu būdu negalima jų tempti per jėgą – tik padidinsite plėštinių žaizdų tikimybę. Esant dviems žmonėms, vienas iš būdų nutraukti kovai – per šuns juosmenį apsukti pavadį, rankenos ar karabino rankena padarius iš jo „smaugtuką“. Nesant po ranka pavadžio, galima šunis tvirtai suimti už sprandų kiek žemiau ausų, o kūnus tvirtai laikyti tarp kojų. Stipriausiai įsikibusiam šuniui tarp dantų antrasis žmogus įkiša pleištą, kad atleistų sukandimą. Dabar palengva traukitės atgal ir tempkite šunį su savimi. Tuo pat metu antrasis žmogus turėtų sulaikyti antrąjį šunį. Imobilizavus šunis ir po ranka neturint pleišto, padėti gali ir smaugimas.
Pleištas („peilis“) – labai naudingas įrankis skiriant susipjovusius šunis. Tai apie 30 cm ilgio įrankis, pagamintas iš medžio ar plastmasės. Vienas jo galas – plonesnis ir siauresnis. Pleištas siauruoju galu įkišamas į snukį tik už ilčių. Reikia dirbti taip, kad atvertumėt nasrus, tačiau nestumtumėt nei audinių, nei liežuvio. Spaudimą taikyti į apatinio žandikaulio dantis, bet atsargiai, kad jų neišlaužtumėt.
Taip pat skiriant šunis, jeigu jie fiksuotose pozicijose, galima juos smaugti kol vienas kitą paleis.