High Jump – šuoliai į aukštį – populiarėjanti šunų sporto šaka. Rungties metu šuo turi pašokti ir įsikabinti į pakabintą jauką (dresūros pelę, kai kur naudojama padanga).
Rimtos treniruotės, kaip ir daugelio kitų sporto rūšių atveju, pradedamos visiškai susiformavus šuns skeleto-raumenų sistemai. Jaunesniam šuniui geriausia “kelti” norą pelei, duoti užsiiminėti springpole arba treniruoti be didelių aukščių – kad gyvūnas suprastų, kas čia per užsiėmimas ir išmoktų techniką. Labai gerai, jei šuo brendimo laikotarpiu praeis paklusnumo kursus. Be to, būtina socializacija – kitaip pvz. varžybų metu jis stresuos, bijos garsų, minios arba pyks ant kitų šunų, dalyvių.
Šunys šokinėja kąsdami į įvairius daiktus, tačiau optimaliausias variantas – palyginti nebrangi ir ilgalaikė (jei kokybiška) džiutinė pelė, taip pat tinkanti springpole ir kitoms treniruotėms. Jei šuo pele nesidomi, galima namie paslėpti visus žaislus, su augintiniu nežaisti. Užsiėmimai ir smagybės – tik lauke ir būtent naudojant pelę. Taip pat ją galima ištepti kuo nors skaniu ar tiesiog pakviesti kitą, “patyrusį” šunį, kurį stebėdamas “vangusis” augintinis pradės pavydėti ir taip pat užsimanys pažaisti. Iš pradžių darbas su pele tegul būna trumpas ir pasibaigia anksčiau negu šuniui atsibos. Taip laikui bėgant pelė taps žaislu Nr.1.
Prieš šokinėjimo treniruotes būtina sutvirtinti šuns kūną. Tai padaryti padės ilgi pasivaikščiojimai, svorio tempimas, bėgimas, plaukimas, flirtpole, springpole ir t.t. Dėl įvairiapusiškų treniruočių šuns kūnas bus tvirtesnis, tai sumažins traumų tikimybę. Jokiu būdu didesnių aukščių neduokite įveikinėti nesportavusiam, nutukusiam šuniui – tokiam didelė rimtos traumos rizika. Be to, siekiant sumažinti traumų tikimybę, prieš treniruotes būtinas apšilimas, po jų – „atvėsimas“, masažas.
Žaislą geriausia tvirtinti taip, kad jis šiek tiek spyruokliuotų – prie lankstesnės šakos, tvirtos gumos ar spyruoklės… Iš inercijos ir dėl gravitacijos skeletui gaunasi nemaža apkrova – tad geriau šunį treniruočių metu patausoti.